O jūs dar atsimenat, kada aš paskutinį kartą rašiau? Taigi, kad prieš šimtą milijonų metų... Siaubingai susigėdusi grįžtu su savo per tą laiką sukauptais reportažais ir naujais projektais bei tikiuosi artimu metu remontų namie nebedaryti, savo siuvimo stalo kitiems reikalams neaukoti bei kaip reikiant atsigriebti už šį laikotarpį.
Šįkart nusprendžiau laikinai sustabdyti Refashion projektą bei pasisiūti suknelę, kurių juk visada taip norisi - paprastų, smagių, kasdienio tampymo darbe. Originalas:
http://www.burdastyle.ru/model/2012-burda-11-122
Pasirinkau tamsiai rudą beveik juodo šokolado spalvos medžiagą su užtrauktuku ryškiai geltonais dantukais, kuris turi tapti visos suknelės akcentu nugaroje. Sukirpimo procesas:
Iškarpos dėstomos ir užlankos daromos laikantis instrukcijos. Pirmosios siūlės, kurios yra daromos susikirpus detales yra įsiuvai. Aš juos darau taip: sukirpusi detales, nuimu popierinę iškarpą, susižymiu reikšmingus taškus. Tada per įsiuvo vietą įkerpu ir užlenkiu V formos tarpuką. Va taip:
Kodėl pas mane įrašyta "padidinti"? :) Nes toje vietoje turiu daryti platesnį įsiuvą, o nuo ilgio nenukrypti. Taigi, pagal V kraštelį apsižymiu audinį (abi detales arba abi puses!) kreidele, pasigilinu pagal savo poreikius ir sulenkiu per įsiuvo vidurį, kad būtų galima siūti. Smeigdama per kreidele pažymėtą liniją dar pasitikrinu, ar kitoje pusėje ji išlenda taip pat kreidele pažymėtoje linijoje. Atkreipkite dėmesį, kad čia nieko nėra atsitiktinio: lenkimo pusė, susmaigstymo kryptis. Siuvame nuo plačiosios dalies link siaurosios ir paskutinius dygsnius jau taikome visiškai ties paskutiniais siūleliais ant sulenkimo krašto.
Pabaigoje siūlės neužtvirtiname (pirmyn-atgal), bet paliekame gana netrumpus galus: juos reikia surišti į gražų mazgelį ir nukirpti paliekant bent po kelis mm.
Dabar įsiuvas jau baigtas: gerai užlyginame instrukcijoje nurodyta kryptimi, ir galime siūti kitas siūles (pečius, vidurio liniją, šonus).
Dar viena įdomesnė ir aptarimo reikalaujanti vieta yra apykaklė. Norint suformuoti gražiai formą laikančią apykaklę, reikia iš vidaus prisiūti tokį flizelinu sutvirtintą "kalnieriuką". Skamba įmantriai, bet veikti nėra ką. Susikerpam apvadą.
Ir lygiai taip pat susikerpam flizeliną. Kas tas yra? Tai toks permatomas lengvas audinukas, kainuoja po kelis litus metras. Jo paskirtis pakietinti ar suteikti formą pagrindiniam audiniui. Jis būna prisiuvamas (šito gal nesirinkit) arba prilyginamas (mikro klijų lašeliai prikabina prie pagrindinio audinio). Atrodo maždaug taip:
Ar jo tikrai reikia? Tikrai tikrai! Gabalėlis paprasto kokybiško flizelino padarys tikrą stebuklą. Taigi, pasitikriname, ar tie klijų lašiukai tikrai yra audinio (ne lygintuvo) pusėje ir prilyginame. Pirmą kartą siūlau pasitreniruoti ant atraižėlių - mat perkaitinus lygintuvą jis šiek tiek sutraukia flizeliną į bangeles arba ištempia. Lyginti reikia iš pradžių lengvai braukiant (neužlaikyti ir nespausti), o tik po to, kai jau prikimba, galima su trumpu užlaikymu ir paspaudimu. Žodžiu, detalės sukimba. Tada jas susiuvame tarpusavyje. Man dar patinka kraštą apkantuoti specialia juostele kantavimui - gražiau ir tvarkingiau atrodo. Tuomet prisiūname tokį kalnieriuką nurodytais atstumais prie pagrindinio audinio apykaklės krašto. Kad galėtume atlenkti, reikia nurėžti likučius labai arti siūlės, maždaug taip
Dabar jau galime atversti į blogąją pusę, užlyginti taip, kad nesimatytų linijos, ir siūleliu kitu prikabinti ties pečių siūlėmis. Kai siūsite užtrauktuką, šitų atvartėlių kraštus atlenksite ir gražiai ranka prisiūsite šalia užtrauktuko.
Tokias įdomybes kaip skeltukas bei užtrauktuko įsiuvimas, galėsime aptarti artimoje ateityje.
O štai toks yra manasis galutinis originalas :)))
