Pastaruoju metu kažkaip neturiu įkvėpimo siūti. Nežinau net, kodėl. Kantriai laukiu, kada tas džiaugsmas grįš, kol visi spėlioja ir guodžia :) Tiesą sakant, karts nuo karto visgi prabirbiu kokią siūlę, dėl visa ko, dėl "pasitikrinimo". Tik rezultatų iš to ne kažkokių... Šįkart trumpa idėja, gal kas pasinaudosite kurią vasaros popietę.
Žodžiu, marškinukams be galo mylimiems nutiko karštas "romanas" su lygintuvu... Po tokių nuotykių neatstatomai sugadinta viena apykaklaitė. Taigi, tai vienas iš tų klasikinių atvejų, kai daiktas sugadintas, o ranka (mylinti) tiesiog negali išmesti.
Patvirtinamas reabilitacinis planas: nuardyti apykaklę bei nuimti rankoves.
Apykaklę nuardau su žirklutėmis ir adata - turi būti labai tvarkingai atlikta, neišplėštas audinys. Po šios procedūros tiesiog sudedu abi dalis atgal ir patvarkydama (kadangi viena dalis šiek tiek ilgesnė už kitą, - kaip ir privalu) susiūnu jas tarpusavyje. Su rankovėmis cackinimosi mažiau - tiesiog taupiai nurėžiu palei pat siūlę, atlenkiu į vidų ir atsiūnu (įkirpdama iš vidaus V forma atlenkimą tose vietose, kur audinys garbiniuojasi ir lenkiasi nenoriai, pvz, ties pažastų linkiu. Tik reiktų nepamiršti tas vietas šiek tiek sutvirtinti siūleliu). Norint tobulesnio rezultato, siūlyčiau daryti atvartukus ar pasiūti juostele (bet aš jos neturiu po ranka).
Nei čia buvo nei čia ką, bet daiktas smagus kaip naujas ir jaukus kaip senas :)
