Prieš pradėdama šį darbą susimąsčiau, ar mano polinkis į senų daiktų gaivinimą kartais nesidaro panašus į skūpumą. Todėl sąžiningai užsukau į keletą parduotuvių ieškodama džemperio, kuris būtų toks, kaip man reikia - šilto trikotažo, jaukus, su užsegimu priekyje, su kišenėmis, geriau spalvingas (ne juodas). Tiesą sakant, tokio neradau - o gal tik ieškoti geriau reikėjo? Todėl teko nusipirkti 70 cm audinio (šilto trikotažo su šiek tiek vilnos) ir užtrauktuką (kartu atsiėjo apie 15 litų ir dideliausias gabalas trikotažo dar liko ateičiai).
Mielas, ar ne? Tik siaubingai nepatogus maukšlintis per galvą ir smarkiai "susitraukęs" per krūtinę :) Tikslas - nuardyti tik priekinę dalį bei kišenes ir įsiūti užtrauktuką.
Išsiardė visiškai lengvai, priekinės detalės pagrindu padariau naujas dvi detales (truputį didesnes - kad būtų iš ko kompensuoti "susitraukimą" bei įsiūti užtrauktuką):
Na va, beliko tik tiesia siūle viską sudėti atgal: kišenes ant detalių (su siuvimo mašina), tuomet pečių liniją, šoninę liniją, rankovės liniją, apačią (su overloku bei siuvamąja) ir užtrauktuką. Vienu "pravažiavimu" nesiūlau to daryti - overlokas nėra toks manevringas. Dabar truputis paaiškinimo, kodėl overlokas nėra siuvimo mašina: jo adatų konstrukcija neleidžia sutvirtinti pagrindinės siūlės, todėl ji atrodo štai tokia (matosi maži horizontalūs dygsniukai, kai praskleidi):
Galbūt siuvant ploną trikotažą būtų galima apsieiti ir taip, tačiau šis -bijau, - gali ir neatlaikyti, todėl visas pagrindines siūles sutvirtinu siuvamąja. Kol siūnu overloku - širdis dainuoja :)
Užtrauktukas šis paprastas (ne paslėptas), tačiau kadangi tokį siuvu antrą kartą gyvenime, ir niekaip neatsimenu, kaip tai reikėtų daryti - bala nematė, įsiūnu kaip paslėptą. Na va, ir ruduo nebaisus!
