Ką siūti smagiausia

Pradėjus skaityti šį tinklaraštį, gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad siuvimas tai lygu tik drabužių siuvimas pagal Burda. Tačiau tai tikrai netiesa: lygiai taip pat, o gal net daug smagiau yra užsiimti drabužių perdarymu, aksesuarų gamyba arba dovanėlių, suvenyrų kūrimu.

1. Drabužių atnaujinimas ar perdarymas
Man asmeniškai tai bene smagiausias užsiėmimas. Susitvarkius spintą, tikrai atsiranda daiktų, kurie nebuvo panaudoti metelius kitus, o mesti juos lauk dar kaip ir gaila. Juos aš dedu į atskirą krūvą ir kurį laiką bandau sugalvoti kokią nors atnaujinimo mintį. Jeigu tokių minčių neatsiranda ilgesnį laiką, nesikankinu ir tiesiog įmetu juos į labdaros konteinerį. Tačiau tų minčių kartais visgi būna visai smagių :) Net jeigu jos ir nepasiteisina, o projektas nepavyksta - be gailesčio metu tokius eksperimentus lauk. Juk jie vis tiek jau buvo "nurašyti", ar ne? Dar turėčiau pasakyti, kad labai įdomių daiktų ar tikrai gražaus ir gero audinio rūbų būna dėvėtų rūbų parduotuvėse - tačiau dažnai jie tikri "praėjusio amžiaus keistuoliai". Tokius drąsiai perkame už litą kitą ir namuose perdarome pagal savo norus. Sėkmingam rezultatui tereikia vaizduotės: marškiniai kuo puikiausiai gali tapti sijonu ar suknele, senos suknelės gali virsti sijonais, seni džinsai - rankinėmis ir t.t. Tam reikia minimalių siuvimo įgūdžių - padaryti įsiuvus, įsiūti užtrauktuką ar pan.

Išskirčiau tokias pagrindines atnaujinimo ar perdarymo galimybes:

a) trumpinimas ir siaurinimas bei rekonstravimas
Tiek kelnes tiek sijonus labai smagu ir paprasta perdaryti pagal sutrumpink ir(ar) susiaurink principą - ypač turint omenyje, kad pastaruoju metu jų fasonas madoje ir taip trumpėja bei siaurėja. Taip pat galima megztinius paversti liemenėmis, marškinius - bliuzelėmis ir t.t.
Rekonstravimu vadinu drabužio perdarymą iš esmės - tai modelio pakeitimas (įsiuvai, paraukimai,  rankovių tipo keitimas ir pan.) ar rūbo sumodeliavimas iš visai kitokio drabužio - pvz, sijono iš marškinių.
Įgyvendinti šį norą jums labai pagelbės jūsų dydį bei lūkesčius atitinkančių rūbų panaudojimas kaip dydžio orientyrų (ilgio, pločio ir pan.).
Dešinėje įdedu keletą pavyzdžių iš interneto.
http://fabricateboulder.com/flannel-shirt-to-skirt-repurposed-clothing/
http://seweasylemonsqueezy.blogspot.com/

Šiam tipui svarbiausia, kad turėtumėte geros kokybės ir gražaus audinio (verto tokių "iniciatyvų), tačiau netinkamo fasono, drabužį.






b)  aplikacijos bei papildomos detalės

Priešingai nei jau aptartu atveju, šiam tikslui reikės gana "sveiko" fasono daikto, tačiau šiek tiek apsidėvėjusio arba liūdno. Jį gaivinti galima prisiuvant papildomas detales  bei aplikacijas - pavyzdžiui, rankogalius, antalkūnius, apykaklę, keičiant sagas ir taip toliau.
Pavyzdys iš  http://kristinaclemens.blogspot.com/2011/05/anthropologizing-loft.html


2. Aksesuarų gamyba
Aksesuarų gamyba taip pat yra gana greitas ir malonus "gamybos" būdas - diržai, rankinės, telefono dėklai bei kitos smulkmenos tikrai neatims daug laiko, tam tiesiog reikės namuose turėti šiek tiek atsargų. Tik noriu atkreipti dėmesį: neskubėkite dirbti su oda (net ir dirbtine) - jai reikia specifinių įgūdžių bei pritaikytų priemonių (planas minimum - adata, pėdelė, spaustukai vietoj smeigtukų). Taip pat didesnėse siuvimo priemonių parduotuvėse rasite nemažai papildomų priemonių - sagčių, spraudžių, metalinės armatūros rankdarbiams ir kt.
Internete tikrai rasite milijoną plius vieną aksesuarų idėją, tiesiog paveikslėlių paieškoje įveskite (geriau - anglų kalba) ieškomą daiktą bei DIY, pavyzdžiui, "DIY bag", "DIY belt" ir pan. Neišsemiamas lobynas šiuo atžvilgiu yra ir Pinterest.

3. Dovanos ir suvenyrai. Namų apyvokos daiktai
Šioje potemėje būtų galima kalbėti be pabaigos. Tikiuosi, artėjančių švenčių proga galėsime aptarti keletą konkrečių pavyzdžių dovanoms - kurie būtų nesunkiai įveikiami ir pradedantiesiems.

Mano vieni pirmųjų siuvinių taip pat buvo būtent iš šios skilties - tai buvo prijuostės, skirtos kalėdinėms dovanoms, jų iškarpą pati pasibraižiau ant laikraščio. Šiai skilčiai priskirčiau patalynės siuvimą, dekoratyvines pagalvėles, visokiausius žaislus, puodkėles bei virtuvines pirštines, šliures, krepšelius smulkmenoms susidėti ir visą galybę kitų mielų dalykų.  


Labai tikiuosi, jog šis straipsnelis paskatins jus pakrutinti vaizduotę bei žiemos šventes pasitiksite su rankų darbo dekoracijomis, o gal net ir pačių gamybos dovanomis. Smagių visiems bandymų!

Apie ženklus iškarpose

Man regis, einame su viskuo gana nuosekliai: nuo pažinties su žurnalu Burda, siuvimo mašina bei būtinais siuvimo priedais, pamažu keliaujame link pirmųjų rimtesnių darbų. Kaip daryti iškarpas šiek tiek jau kalbėjome ankstesnėje temoje Burda iškarpos - kaip jas pasidaryti. O šįkart bandysiu paaiškinti ir tai, kaip jas suprasti - nes kiekvienoje Burda iškarpoje būtinai bus keletas ženklų, kurie padės jums nepasiklysti vėliau kerpant bei montuojant siuvinį. Tokie patys ženklai bus ir siuvinio aprašymuose mini schemose, tiek iškarpų lapuose - tad visada galite pasitikslinti aprašyme, ar nepraleidote svarbių ženklų.

Detalėms tinkamai sukirpti svarbūs ženklai: audinio krypties linija arba lenkimo linija
(pavyzdyje dešinėje pažymėta raudonai)
Kai kerpame audinį, nevalia detalių dėlioti kaip mums norisi ar atrodo taupiau! Detalės kerpamos tik pagal audimo kryptį, dėliojant jas vertikaliai pagal iškarpos vertikales (išskyrus kur kitaip leidžia brėžinys - nes tam yra specialus poreikis). Ar tai labai svarbu? Labai svarbu. Nes nuo kirpimo krypties visų pirma priklauso drabužio kritimas. Jeigu nesilaikysite šio reikalavimo, siuvinys suksis bei tempsis ten, kur neturėtų, ir galutinis rezultatas bus vizualiai nekoks. O kaip ant audinio dėlioti detales pasako du pagrindiniai ženklai (visuomet persibraižykite ir juos): audinio krypties linija - ilga strėlė (sukirpdami žiūrėkite, kad ji būtų lygiagreti audinio kraštui) bei lenkimo linija, ant brėžinio ją atpažinsite pagal įrašą "straight grain" arba didelį punktyrą (ji taip pat lygiagreti audinio kraštui, tačiau detalė kerpama sulenkus audinį, tai yra, iš karto dviguba).

Siuvimo metu svarbūs ženklai: detalių jungimo taškai (sužymėti skaičiukais bei brūkšneliais)
Skaičiukai reiškia, kad siuvimo eigoje turėsite vienodais skaičiais pažymėtas vietas suglausti bei susiūti taip, kad jos sutaptų viena su kita. Paprastai taip žymimos pečių, pažasties ir kt. vietos.
Brūkšneliai (kartais eina kartu su skaičiumi), kuriuos žalsvai pažymėjau ir pavyzdyje, rodo, kad suglaudus konkrečias detales, reikia, kad linijos kiekvienoje iš detalių atsidurtų vienoje vietoje (patempus audinį kirpimo metu, dėl netinkamo sudaigstymo, slystant audiniams siuvimo metu ir pan. detalės tarpusavyje gali truputį išsiderinti, todėl visada sekite, ar nepasimetė brūkšneliais pažymėtos vietos). Paprastai jomis žymima: liemens vieta, rankovės centras ties pečių linija, rankovės įstatymo vieta ties nugara ar priekiu, užtrauktuko apačios vieta ir pan.

Būna ir daugiau siuvimo metu svarbių ženklų: įsiuvų vieta (V raidės forma), sagų vieta (burbuliuku), detalės prailginimo ženklai (strėlytės su prirašytais centimetrais), audinio lenkimo kryptis (strėlytė, jeigu tik klostė arba ištisinė juosta per visą detalę, jeigu lenkimas ištisinis), kišenių vieta ("auselė"), audinio "paraukimo" vieta (bangelė) ir kt. Daugumą šių paaiškinimų rasite ir žurnale arba jie bus gana aiškūs pagal situaciją. Įdomu yra tai, kad brėžinių lapuose nemažai šių ženklų yra paaiškinti anglų kalba! Tad atkreipkite dėmesį kai darysite iškarpas. Įsižiūrėkite į siuvinio fotografiją bei siuvinio brėžinį prie aprašymo - jie taip pat padės geriau suvokti kai kuriuos ženklus. O toliau tiesiog įdedu keletą schemų pasižvalgymui - pirmai pradžiai to tikrai užteks.

Reikalingi siuvimo priedai

Pastaruoju metu turiu tiek minčių, apie ką rašyti toliau, kad sunku net išsirinkti. Visgi nusprendžiau, jog šįkart - apie būtinus bei labai naudingus siuvimo priedus.

Būtinai būtiniausiai reikės tokių priemonių, be jų siūlau net nepradėti:

1. Ratukas iškarpoms. Jis tiesiog nepamainomas.

2. Smeigtukai. Jūs turbūt irgi esate matę, kad "galima išsiversti" daigstant su siūlu ir adata? Netiesa!!! Tai tokia didelė knisliava ir nepatogumas, kad net neverta prasidėti. Nepagailėkite keleto litų patiems paprasčiausiems smeigtukams.




3. Kreidelė ar muiliukas siaura briauna. Tiesa, kai kas pamėgsta nuplaunamus siuvimo flomasterius, kreidutes-pieštukus ar kitokius žymeklius - parduotuvėje galėsite rasti pačių įvairiausių modernybių. Tačiau man kuo geriausiai veikia būtent toks.

4. Žirklės (audiniui kirpti) bei nedidelės žirklutės (apdailai ir ardymui). Žirkles medžiagai kirpti galit naudoti ir paprastas buitines, tačiau jos būtinai turi būti gerai pagaląstos - kitaip bus sunku sukirpti audinį jo netempiant (o tai gadina ir audinį, ir kerpamą detalę). Tačiau po to, kai išbandysite tikras kirpėjo žirkles, nebenorėsite gyventi be jų (nereiškia, kad negalėsite) :)


Be abejo, labai reikalingas daiktas yra siuvimo mašina :) Su siuvimo  mašina eina keletas standartinių priedų: atsarginės adatos, pėdelė užtrauktukui, papildomos špūlės, taip pat mašinos priežiūros priemonės bei kt. Ne visi jie bus labai naudingi - na, nebent špūlytės apatiniam siūlui, kurių man visada per mažai :) Tačiau labai rekomenduoju papildomai nusipirkti dvigubą adatą. Ji padės padaryti dailią rankovių bei siuvinio apačios apdailą. Adata pakeičiama sukant ratuką adatos dešinėje (įstatoma toje pačioje vietoje, lygia briauna nuo jūsų).

Viršuje veriami du siūlai (pro kiekvieną adatą atskirai), apačioje vienas,- gaunasi lygiagrečios dvi siūlės viršuje ir zigzagas tarp jų iš kitos pusės. Tinkamai pravažiavus siūlę, jokios papildomos apdailos nebereikės. Siūlau atlaisvinti siūlo tempimą (ratukas viršuje)  iki 3, kad nesigautų kauburiuko gerojoje pusėje. 

Esu išbandžiusi ir keletą kitų siuvimo mašinos priedų - pėdelių. Tiesą sakant, neprigijo nei viena. Ar pernelyg nepraktiška pasirodė ar puikiai pavyko išsiversti su standartinėmis priemonėmis. 

Tai ir viskas. Visą šį rinkinį (ratukas, dviguba adata, smeigtukai, kreidutė), galėsite įsigyti už maždaug 20 Lt. O naudosite ir džiaugsitės ilgą laiką :) Kitus reikmenis rinkitės pagal savo galimybes bei norus.

Pažintis su siuvimo mašina

Prisipažinsiu, pirmą sykį atsisėdusi prie savo siuvimo mašinos tikrai ne kažką apie ją nutuokiau. Geriausiu atveju, žinojau tai, kad siūlas eina ir iš viršaus, ir iš apačios, bei kad, norint praverti viršutinį siūlą, reikia atlikti kažkokius mistinius veiksmus. Beveik ir viskas :) Tikrai tikiu, kad daugumos iš jūsų patirtis yra smarkiai geresnė.

Visgi, apie viską nuosekliai šios dienos temoje - pažintyje su siuvimo mašina. Šįkart pavyzdžiu pasiėmiau savo siuvimo mašinos modelį, tačiau absoliuti dauguma jų modelių yra paremti tais pačiais principais, todėl nesunkiai atrasite atitinkamas dalis ir savo aparate (čia panašiai kaip kad mokėdami vairuoti nesunkiai tai darysite ir su svetimu automobiliu). Visgi, vis dar pasitaiko (ypač pas močiutes ar garbesnio amžiaus tetas) labai senų siuvimo mašinų modelių (neelektrinių, dažnai ir be kojinio pedalo) - apie šiuos modelius, deja, negaliu pasakyti visiškai nieko. Juos aš apibendrintai vadinu "vienos siūlės mašinomis" (viena tiesi siūlė, be apmėtymo funkcijos). Jeigu neturite kitos išeities, pradėti galima ir nuo jų, o tik pomėgiui pasiteisinus įsigyti modernesnį modelį (tarp kitko, pastaruoju metu matau tikrai nemažai visai neblogų padėvėtos siuvimo technikos skelbimų ebay bei vietinėse interneto svetainėse).

Pradžiai kviečiu pasinagrinėti šį pavyzdį. Primenu, kad aš anaiptol nesu šios srities profesionalė, be to, dažniausiai skaitau literatūrą anglų ir rusų kalbomis, todėl vartojami lietuviški pavadinimai gali būti ir ne visai tikslūs.

Taigi, pirmas ir pats sunkiausias žingsnis yra įjungti ON/OFF mygtuką.Visa kita jau nebe taip sunku :)

Antras žingsnis yra siūlo vėrimas. Čia labai praverstų originali jūsų mašinos instrukcija, tačiau jeigu jos jau neturite, pagrindiniai principai yra šie. Siūlai eina du - vienas iš viršaus, vienas iš apačios. Apačioje (dažnai į specialią metalinę kapsulę) yra dedama ritelė. Ją prisukti siūlo labai paprasta - maunate didelę siūlų špūlę į jos vietą mašinoje, praveriate siūlo galą pro ritelėje esančią skylutę, užmaunate ant prisukimo vietos (praverdami siūlą pro pažymėtas auseles mašinoje) bei stumtelite svirtį į dešinę (taip įsijungia siūlo persukimo funkcija) ir spaudžiate kojinį pedalą kol jūsų ritelė apsisuka užtektinai siūlo, atjungiate, nuimate. Dedate į metalinę kapsulę (atkreipkite dėmesį į siūlo sukimosi kryptį - jeigu tai svarbu jūsų modeliui!!!) ir įstatote į apatinio siūlo mechanizmą (būtent šis veiksmas man iš pradžių sekėsi sunkiausiai, tačiau neilgai trukus įgusite). Viršutinis siūlas praveriamas šiek tiek sudėtingiau (viršuj esančiame pavyzdyje pažymėta storu kontūru, dažnai eiliškumas būna pavaizduotas ir ant pačios mašinos): užmaunate didžiąją špūlę ant ašies, užtvirtinate tokia "detale-blyneliu", užtvirtinate (prakišate) siūlą ties pažymėtomis vietomis viršuje (dvi vietos - metalinė auselė ir plastikinis atsikišimas), leidžiate žemyn U raidės forma, ties užkilimu kairėje praveriate pro metalinės kojelės skylutę (ta metalinė kojele yra viduje, jeigu iškart nesimato, pasukiokite ratą dešinėje mašinos pusėje, kuris skirtas adatai pakelti ir nuleisti - ir ji išlįs), vedate siūlą žemyn, užkabinate ties metaline ąsele, esančia prie ratuko-adatos priveržimo mechanizmo bei veriate siūlą į adatą. Po poros kartų atliksite visa tai nemirktelėję :) Kai viršutinis siūlas jau įvertas, o apatinis dar kažkur "požemiuose", pasukiojame rankenėlę adatos pakėlimui, kol adata įlįs vidun ir viršutinis siūlas užkabins bei iškels apatinį. Abu juos suimame ir tvarkingai prakišame pro pėdelės vidurį nuo savęs. Mašina beveik paruošta :)

Trečias žingsnis - reikia nustatyti pasirinktą dygsnį. Tam skirti du ratukai - vienas dygsnio, kitas - jo ilgio (nuo pastarojo priklauso ar dygsniai bus ------ ar ___ ____ ___ ___ ). Matome, kad prie kiekvieno juodo dygsnio ženklo yra ir mėlynas - mėlyną galima įjungti ant viršutinio ratuko nustačius ženklą S1 (pažymėtas mėlynai). Modernesnės mašinos turi ekranėlius, kuriuose galima visa tai sureguliuoti. Šiame etape reikia žinoti dar vieną momentą - nors gana ilgai jums to gali ir neprisireikti. Viršuje yra toks siūlo įtempimo reguliatorius (pas mane jis nustatytas ant 4). Siūlau kol kas taip ir siūti jo be reikalo nesukinėjant, tačiau turėkite mintyje, kad kartais, priklausomai nuo medžiagos, skaičių gali reikėti sumažinti (atleisti įtempimą) arba padidinti (padidinti įtempimą). Pateiksiu paprastą pavyzdį - jeigu siūsite nestorą trikotažą su normaliu įtempimu, ties siūlės vieta jis gali šiek tiek susibanguoti (įsitempti) - o to galima išvengti šiek tiek sumažinant siūlo tempimą (iki 3). Pabaigę siuvinį nepamirškite atsukti atgal!
Visus šiuos tris parametrus būtina patikrinti prieš kiekvieną siuvinį (SVARBU!!!) - tiesiog po to kai jau įsivėrėte siūlą, su kuriuos siūsite, paimkite skiautę medžiagos, kurią naudosite, sulenkite perpus (nes juk ir siuvinys dvigubas, tiesa?), bei išbandykite visas siūles, kurias ketinate naudoti siūdami konkretų daiktą. Tai labai labai svarbus momentas - jis parodys, ar siūlas, medžiaga, adata, dygsniai yra tinkamai suderinti bei parinkti jūsų siuviniui. Iš karto turiu pasakyti, kad kai kurios medžiagos iš principo yra labai "kaprizingos" - šifonas ir šilkas (bei kiti labai lengvi ir slidūs audiniai), oda ir jos imitacijos, labai storas audinys (džinsas) ir pan. Dažnai pradedantieji siuvėjai pasimeta su klausimu "ar mano siuvimo mašina siūna trikotažą?". Dėl geros audinių kokybės bei jų pritaikymo buitiniam vartojimui, atsakymas absoliučia dauguma atvejų yra "taip", be to, iš trikotažo labai smagu ir lengva siūti. Tačiau yra ir tam tikrų išimčių, apie jas plačiau - kai kalbėsime apie pravarčius papildomai įsigyti mašinos priedus.
Pirmam kartui tiek žinoti visiškai užtenka. O apie visokius "pribombasus" dar spėsime ir ateityje :)


Pirmieji siuvimo veiksmai paruošus mašiną darbui. Viską susireguliavome, bet dar nesiūname - ką reikėtų žinoti? Pakelkite pėdelę aukštyn (tam yra svirtelė kitoje mažinos pusėje), pakiškite audinį ties iškelta adata, pėdelės svirtelę nuspauskite. Pradėsite siūti paspaudę pedalą - darykite tai lengvai ir tolygiai, spausdami per visą pedalą. Vairuojantiems siuvėjams tai nesukels didelio iššūkio :) Pasitreniruokite dėl jums tinkamo greičio, spaudimo, kampo. Tuo metu rankomis lengvai laikykite siuvinį, nukreipkite reikiama linkme. Jokiu būdu netempkite, nestumkite audinio - tereikia lengvai prilaikyti ranka, mašina pati viską padarys už jus. Kairėje adatos pusėje turi būti visas siuvinys, o ties dešiniu kraštu (ties mašinos "pilvu")- tik atsiūnamas kraštas (orientacinė liniuotė padės išlaikyti tinkamus atstumus nuo krašto). Atkreipkite dėmesį, kad visas siuvinys laisvai gulėtų ant stalo - jeigu jis kabės ar bus persisukęs - šiek tiek jausis tempimas ir ties siūlės vieta, o tai prie gero neprives. Siūlė pradedama ir baigiama "užtvirtinimu" - keliais dygsniais atgal ir vėl į priekį. Tai galima padaryti laisva ranka nuspaudžiant žemyn atgalinio siuvimo svirtelę (kai ją atleisite, siūlė vėl eis į priekį). Gali kilti klausimas - ar tikrai to pakanka pakankamai užtvirtinti. Atsakau - to tikrai pakanka :) Tikrai nėra jokios būtinybės palikti ilgus siūlus, kad vėliau surištumėte mazgelį ar pan. - galite drąsiai siūlą nukirpti prie pat audinio.

MANO PATARIMAS: šiame etape jau gavote visai nemažai praktinės informacijos, todėl labai patariu pasiimti skiautę medžiagos, sulenkti perpus ir su ryškiu siūlu (kurį patys įsiversite, aišku :) ) išbandyti kiekvieną dygsnį. Tai labai gerai dėl dviejų priežasčių: visų pirma, pasitreniruosite. Antra, - turėsite dygsnių pavyzdžius. Sakau iš patirties, kai ateis toks momentas (o jis vis tiek anksčiau ar vėliau ateina), kai jūsų mašina pradės "spardytis", turėsite su kuo palyginti dygsnio ilgio, įtempimo, siūlo iškėlimo per medžiagą ir kitus niuansus su tais pavyzdžiais, kuriuos pasidarėte tuo metu, kai mašina dar buvo nauja ir tinkamai sureguliuota.

Šį kartą tiek. Sėkmės einant pirmuosius žingsnius! :)

Burda iškarpos: kaip jas pasidaryti

Pastaruoju metu sulaukiu vis daugiau klausimų, kaipgi pasidaryti tas iškarpas pagal BURDA, kad būtų galima pradėti siūti. Todėl šįkart daugiau apie šį mistiškąjį etapą.

Kokios priemonės reikalingos?
- ratukas iškarpoms daryti (= ratelis žymėjimui; ang. tracing wheel). Pats svarbiausias įnagis, kainuoja apie keletą litų, rasite bet kurioje didesnėje siuvimo reikmenų parduotuvėje. O atrodo jis štai taip (kaip apibūdino viena draugė, "beveik kaip picos peilis"). Tuoj paaiškinsiu kaip juo naudotis :)
- Burda iškarpų išklotinė.
- Laikraščiai arba didesnio formato žurnalai, man labiausiai patinka iškarpas daryti ant atlikusio panaudoto popieriaus nuo didelių biuro lentų su nuplėšiamais lapais. Jeigu esate tikri buožės, galite naudoti ir specialų popierių :) Bet man nekyla ranka trenktis į kitą miesto galą ir dar mokėti tokias sumas. Kartais nutinka, kad ilgesnės iškarpos netelpa ant vieno lapo. Tokiu atveju paprastu biuro "krokodilu" susegu kelis lapus prieš darydama iškarpą, o vėliau susegu papildomai jau ir konkrečias iškarpas.
- rašiklis, geriau storesnis flomasteris ar markeris. 
- koks ne per storas apklotas, paklodė. Tuoj paaiškinsiu, kam jo reikia :)

Taigi, kaip viskas vyksta (pagal mane): 

1) Pasiruošiame vietą. Išsirenkate didesnę, laisvą, gerai apšviestą kambario vietą. Kas turi didelį išskleidžiamą stalą, gali dirbti ant jo. Man puikiai dirba ir grindys :) Jeigu toji kambario vieta ne su kilimine danga, siūlau pasitiesti kokį apklotėlį. Ant jo dedame susisegtus laikraščius, o ant viršaus klojame reikiamą Burda iškarpų išklotinę (prieš tai šiek tiek apsižiūrime, kurioje pusėje yra mums reikalinga iškarpa ir kokio ji bus dydžio).

2) Kaip naudoti ratuką. Iškarpų ratukas veikia tokiu principu: įremiame pirštu patogiai ir braukiame palei savo iškarpos (bei savo dydžio) liniją dantukais žemyn. Dantukai daro mini skylutes ant iškarpų lapo bei - lygiai tokias pačias - ant jūsų laikraščio, esančio apačioje. Jeigu tiesiai ant grindų dėsite laikraštį ir ant jo iškarpų lapą - tos ratuko skylutės neturės anei kiek kur susmigti, tad įsispaus tik pačios viršūnės ir ant laikraščio nieko nematysite. Jeigu tiesite ant storo kilimo, bus per minkšta, bus sunku nubraižyti, o iškarpų lapas netgi gali plyšti. Todėl man šiam reikalui geriausiai tarnauja senos staltiesės, paklodės, nestori adijalai (beje, procedūra jiems nei kiek nepakenkia). Turint kalkinio popieriaus, galima krėsti su šiuo daiktu ir daugiau gerų dalykų.

3) Kaip susišnekėti su Burda iškarpomis. Prieš pradedant daryti iškarpas, turite išsiaiškinti keletą dalykų:

a) koks jūsų dydis pagal Burda dydžių lentelę (būtina!). Kiekvienas dydis turi savo šriftą. Prie siuvimo aprašymo pasižiūrime, kokia punktyrinė ar taškuota linija reikės sekti.
b) kuriame iškarpų lape bus iškarpos bei kiek jų bus, kokia spalva bus pažymėtos lape. Prisegtame pavyzdyje rašoma: dvi iškarpos, numeriai 1 ir 2, pažymėta mėlynu kontūru lape D. (Lapai būna tik A, B, C, D, o kontūrai tik juodas, mėlynas, raudonas ir žalias. Taigi, reikia išmokti 4 rusiškus žodžius :) ).
c) Kokie yra reikšmingi taškai iškarpoje. Prisegtame pavyzdyje matome, kad svarbūs momentai yra keturi: strėlytės įstrižai iškarpą, V raidės įsiuvai viršuje, užtrauktuko apačios vieta (storas minusas ant kontūro) bei jungiamasis taškas 1. Trumpai tariant, reikia persipiešti viską, ką randame ant iškarpos. Apie visus ženklus konkrečiai dar kalbėsime.

4) Susirandame savo iškarpas iškarpų lape (A,B, C arba D) ir perbraižome su ratuku. Iškarpų lapai atrodo taip. Vieno modelio iškarpas pavyzdyje matome išryškintas raudonai,- tačiau tame pačiame lape yra daugybės modelių iškarpos (neišryškintos), o pats lapas yra daugkartinio naudojimo.

Ką daryti toliau, - apžiūrėkite lapo kraštus, ieškodami savo numerio ir spalvos. Kairėje matome pavyzdį: skaičiai apačioje rodo, kad braukdami statmenai į viršų, rasime mums reikalingos iškarpos numerį kažkur lapo viduryje. Pavyzdyje kairėje gerai matosi juodas 3. Storos juodos kraštinės yra bendros visiems dydžiams, o kur skirtinga punktyrinė linija - reikia pasirinkti savo dydį. Taigi, su ratuku apsibraukiame palei mums reikalingas linijas, jeigu reikia, papildomai pamakaluojame ties reikšmingais taškais.


5) Iškerpame iškarpą. Padarę vieną iškarpą pagal 4 punktą aukščiau, ištraukiame iš apačios laikraštį, rašikliu susižymime reikalingą informaciją bei iškerpame pagal skylučių liniją. Jeigu viską atlikote gerai, ji bus pakankamai aiškiai matoma. Siūlau taip atlikti po kiekvienos detalės - vėliau lapą gali tekti vartyti, tad gali užsimiršti ir likti nesužymėti kai kurie reikšmingi taškai. Pasižymime flomasteriu iškarpos numerį (vėliau dar pravers).

DETALĖ BAIGTA :) Pabaigiame taip pat ir su likusiomis detalėmis. Ne itin sudėtingiems siuviniams būna 2-5 detalės, tad tikrai neužima daug laiko - įgudusia ranka tai būna apie pusvalandį ar net trumpiau.

Tikrai žinau, kad yra ir kitų technikų: yra, kas mėgsta perpiešti detales kitu principu - ant iškarpų lapo dedamas peršviečiamas popierius ir apibraukiame su flomasteriu. Galima ir taip, tik gal brangiau gaunasi. Mano prieš tai aprašytas metodas man patinka tuo, kad tarp akies ir iškarpų lapo nėra jokių tarpininkų - nereikia žlibinti per visokius "peršviečiamus", kur koks taškas. O kartais tai labai svarbu, ypač, jeigu jūsų detalė Burda leidėjų išbraižyta iškarpų lapo viduryje ir mirguliuoja tarp kitų, susikryžiuojančių detalių.

Nors prirašiau daug, iš tiesų viskas yra smarkiai paprasta. Mano draugės, kurioms visa tai paaiškinau žodžiu, kuo sėkmingiausiai iš pirmo karto pasidarė iškarpas pačios. Iš arti apžiūrėjus iškarpų lapą, pamatai, kad jis nėra toks painus, kaip iliustracijose - iš tiesų tai tėra didelė ir aiškiai iššifruojama "paklodė".

Pasiimkite Burda bibliotekoje ir pabandykite iškarpas pasidaryti pačios :)

Žurnalas Burda: nuo ko pradėti

Pastebėjau, kad žurnalas Burda pirmą sykį jį paėmusiam į rankas ne visada sukelia džiugius jausmus. Todėl šįkart rašysiu apie tai, kaip skaityti Burdą.

1. Įsigykime Burda 

Šį žurnalą galima rasti spaudos kioskuose bei didesnėse maisto prekių parduotuvėse. Kai kuriose parduotuvėse galima šiek tiek pigiau įsigyti ir senų numerių. Tačiau siūlyčiau taip elgtis nebent tik dėl tų modelių, kurie nepraras savo žavesio ilgesnį laiką. Visais atvejais daug smagiau yra ruoštis ateinančioms tendencijoms. Teisybės dėlei turėčiau pasakyti, jog entuziazmas pirkti kiekvieno mėnesio numerį praeina maždaug po pusmečio - akis įgunda pamatyti, kad modeliai darosi panašūs į praėjusių numerių (pakeitimai yra tik nežymūs), kai kuriuose numeriuose apskritai nera nei vieno daikto, kurį norėtųsi siūti ir t.t. Patį žurnalą sudaro trys dalys: fotografijos (spalvoti lapai), aprašymai (nespalvoti lapai) bei iškarpų išklotinės.

2. Džiugiai vartome ir renkamės 
Maždaug 4 ar 6 puslapyje būna visų to numerio modelių "paradas" (sumažintos foto). Prie kiekvienos didelės fotografijos yra informacija apie siuvinį: jo numeris (skaičius bei raidė), dydžiai. Beje, Burda dydžius skristo ne tik į mums įprastus 36-44 bei didesnius modelius į 44-52 ir modelius vaikams, tačiau ir į modelius žemesnio (dydžiai 17-26)  ir aukštesnio (dydžiai 68-100) ūgio "pacientams" :) DĖMESIO: Burda drabužių dydžiai skiriasi nuo dydžių parduotuvėse. Tad jeigu gyvenime nešiojate pvz. 38 dydį, nereiškia, kad toks bus ir renkantis rūbus pagal šį žurnalą, todėl nepamirškite pasitikslinti pagal pateiktas dydžių lenteles.

3. Vidiniai nespalvoti lapai
Patikusių modelių sunkumą pasitikriname techninių brėžinių parade. Sunkumas išreiškiamas burbuliukų sistema - kuo jų daugiau, tuo didesnės patirties reikia norint tinkamai įveikti konkretų modelį. Visiems pradedantiesiems rekomenduoju neapsižioti daugiau nei 1,5 burbuliuko siūnant pirmus 2-3 rūbus - taip bus galima įgyti daugiau patirties bei išties džiaugtis nauju daiktu. Kitu atveju teks ilgokai plušėti, ne kartą taisyti savas keverzones ir galų gale jūsų pirmieji blynai gali gautis gana persisukę bei smarkiai kenkiantys geram ūpui. Viskam savas laikas :) Turiu pasakyti, kad aš pati dar nesu įveikusi 3 burbuliukų ribos - gal todėl, kad visi man patinkantys modeliai yra su 2? :)

4. Instrukcija 
Pasirinkus modelį, keliaujame į jo aprašymą. Instrukcijos pateikia tokią pagrindinę informaciją:
- reikalingi audiniai bei kitos priemonės;
- iškarpų kiekis;
- iškarpų vieta brėžinių lapuose (šie patogumo dėlei suskirstyti į A, B, C, D, o iškarpos pateikiamos juoda, žalia, mėlyna bei raudona spalvomis);
- rekomenduojamas iškarpų išdėstymas kerpant medžiagą (visada siūlau vadovautis tik juo! Dar neteko nusivilti šiais profesionalų patarimais). Atkreipkite dėmesį į svarbius taškus iškarpose, kad perbraižydami jų nepamirštumėte;
- trumpas siuvimo aprašymas rusų kalba. Šioje vietoje dauguma paklaus: o ką daryti, jeigu nesuprantu rusiškai? Turiu prisipažinti, kad Burdos rusų kalba neįveikiama ir man - suprantu gal tik 40 proc. ten esančio teksto :) Toliau pateiksiu keletą vaizdinių patarimų, kaip visgi "susišnekėti" su instrukcija:

5. Brėžinių išklotinė
Viskas, apie ką čia rašiau, nėra taip baisu, kaip iškarpų lapai. Dauguma šiame etape pabėga ir nebenori apie siuvimą nieko girdėti :) Nėra ko stebėtis, nes brėžinių išklotinės atrodo štai taip:

Surasti savo iškarpas (pagal kontūro spalvą bei detalių numerius, kuriuos radome instrukcijoje, taip pat pagal jūsų dydžio kontūro šriftą) padės lapo kraštuose esančios nuorodos:

Tuo pažintį su žurnalu Burda ir baigsiu. O apie visus darbų niuansus dar ne sykį kalbėsime ateityje ;)

Mitai apie siuvimą: antra dalis

Paskutinį kartą rašiau apie du pagrindinius siuvimo mitus: kad siūti yra labai sunku bei jog tai sugebėtų ne visi. Šie mitai yra patys absurdiškiausi. Mitai, apie kuriuos kalbėsiu šiandien, yra ne tokie gajūs ir ne tokie siutinantys :) O susiję jie tiesiog su nežinojimu, tad gali pasitaikyti bet kuriam.

3) Jeigu moki siūti, tai rūbai patys krenta iš po adatos, tik spėk gaudyti :)
Visiems be išimties, kas nei karto nėra siuvę patys, tačiau šalia yra matę žmogų su paties siūtu drabužiu (kolegę, draugę, kaimynę..) atrodo, kad "nepadoru" yra turėti šitiek "daug" paties siūtų rūbų. O jeigu "daug", tai matyt "krenta iš po adatos patys". Tačiau "daug" (iš patirties sakau - visgi tik keletas) pasidaro siūnant jau ilgesnį laiką. Beveik visi be išimties ima juokauti: "ar priimi užsakymus" bei "pasiūk ir man". Nes jeigu jau viskas taip paprasta ir malonu, tai gal kiti gali irgi tuo pasinaudoti?
Paslaptis čia glūdi tame, jog visa gamybinė virtuvė lieka nematoma - kiekvienas, net pats paprasčiausias siuvinys reikalauja laiko, pasiruošimo, apgalvojimo. Paprastas sijonukas gali pareikalauti 3-4 valandų (ypač, jeigu įgūdžiai dar tik pradedančiojo). Sudėtingas siuvinys gali pareikalauti keleto savaitgalių. Taigi, ar tikrai "patys krenta iš po adatos"?

4) Siūti pačiam yra pigiau nei drabužius pirkti parduotuvėje
Ir taip, ir ne. Pradedant siūti tenka įsigyti tam būtinų įvairių priemonių, dažnai - ir siuvimo mašiną. Tai kainuoja, taigi, iš karto "kelia kainą". Tačiau - pradėjus domėtis siuvimu, labai greitai pajunti skirtumą dėl audinių kokybės. Parduotuvėse tikrai būna geros kokybės prekių - iš gerų audinių ir gero pasiuvimo, bet labai dažnai jie yra ir  ne kiekvienam prieinamos kainos, ribotas dydžių, modelių, spalvų pasirinkimas. Tos prekės, kurios yra už prieinamą kainą - paprastai ranka nekyla jų pirkti dėl visiškai prasto audinio. Todėl šia prasme, siūti drabužius iš gero audinio yra tikrai daug pigiau nei pirkti geros kokybės drabužius. Tačiau tokio rūbo (finansinis) skirtumas lyginant su parduotuviniais prastesnės ar vidutinės kokybės drabužiais (ypač per išpardavimus) gali būti ir ne toks žymus. Teisybės dėlei turėčiau pridurti, jog kai kurių dalykų apskritai turbūt neapsiimčiau siūti ir dėl to, jog jų kainos, kokybės ir įdėto laiko santykis su nauju daiktu lentynoje (ypač akcijos metu) yra neproporcingas - tai galiu vienareikšmiškai pasakyti apie paprastus baltus biuro marškinėlius, apatinį trikotažą. Dar vienas reikšmingas niuansas: masinė gamyba ir yra masinė gamyba, ji gana retai galės jums pasiūlyti  įdomesnes faktūras, neįprastus kirpimus, įdomias drabužių detales (tai masinės gamybos procese užima daugiau laiko). Šiuo klausimu kiekybė kaunasi su individualumu :) Aš pati pastebėjau, jog parduotuvėse vis dažniau pradedu svarstyti, ar išsirinktas modelis nėra per paprastas, kad tikrai negalėčiau jo pasisiūti pati. Na, ir pabaigai - smagiausia bei labiausiai apsimoka siūti sukneles. Va čia tai tikrai!

Aptariau tik keletą pagrindinių siuvimo mitų - jų yra ir daugiau. Tačiau kartu šiuose mituose yra ir savotiškas žavesys - daugumai tai, ką jūs darote, atrodys neįtikėtina, stebuklinga. Tad sveiki atvykę į stebuklų šalį :)

Pagrindiniai mitai apie siuvimą: pirma dalis

Kadangi mūsų krašte siuvimas tikrai nėra labai populiarus užsiėmimas ir vis dar begėdiškai atsilieka nuo mezgimo ir nėrimo, arba dar dažniau - apskritai sukelia "tiesos kažkur anapus" lygio jausmus, nusprendžiau, kad vienas iš pagrindinių šio blogg tikslų - paneigti pagrindinius mitus apie siuvimą. Vėlesniais įrašais bandysiu   įrodyti jų neteisingumą, o kol kas apie pačius mitus:

1) Siūti labai sudėtinga. 
Tai pagrindinis ir labai gajus mitas. Ir kartu pats neteisingiausias.
Dauguma iš mūsų turbūt atsimena, kaip vaikystėje mamos, močiutės ar tetos braižė ir su lenktomis liniuotėmis visaip kaip koregavo didžiulius neaiškius daugkartinius lekalus (iškarpas), o rūbai buvo siuvami ant milimetrinio popieriaus perbraižant "kažką" iš siuvimo knygų apie modeliavimą. Bet toks kelias ne man :) Tokio siuvimo turbūt net nebūčiau pamėgusi. Visgi - internete ir siuvimo knygose tokios informacijos yra daugiausiai. Tokiu būdu moko siuvimo kursai. Šis kelias yra teisingas ir profesionalus, tačiau norintiems pajusti paprastą siuvimo džiaugsmą, nuoširdžiai siūlau viso to privengti.

Siūti yra paprasta. Tik tam reikia žinoti (ir naudoti) keletą dalykų: 
pirma, iškarpos turi būti paprastos ir aiškios. Būtent dėl šios priežasties aš naudoju žurnalų Burda modelius - pasirinkus turimus įgūdžius atitinkantį modelį ir audinį, bei tinkamą rūbo dydį, užtenka ant paprasto laikraščio pasidaryti iškarpas, susižymėti jungimo taškus, susikirpti audinį bei pagal prie kiekvieno modelio pateiktas instrukcijas pradėti siūti (apie naudojimąsi žurnalu Burda rašysiu artimiausiu metu). Taigi, Burdos rengėjai už jus apmąsto daugelį niuansų, todėl jums neteks sukti galvos dėl to, kas tikrai sudėtinga.
antra, reikalingos geros vaizdinės priemonės. Siuvimas - tai šiek tiek geometrija. Kartą pamatyti - daug geriau nei dešimt kartų perskaityti. Galbūt jums parodys draugė ar giminaitė, tačiau jeigu tokios galimybės neturite - drąsiai naudokitės interneto platybėmis, pradedant youtube, siuvimo blogais bei forumais - informacijos tikrai apstu. Man asmeniškai labai padėjo Burda žurnalai - kiekviename numeryje yra vienas modelis, kurio siuvimas parodytas iliustracijomis visas "nuo-iki". Aš dar dažnai nagrinėju realius pavyzdžius - pirktinius rūbus bei anksčiau siūtus drabužius (siūles, ilgius, pamušalo įsiuvimą ir pan.).


2) Aš niekada neišmoksiu. Tai ne man. 
Gebėjimas siūti yra įgūdis - tiesą sakant, labai panašus į vairavimą. Ar dažnai sakome sau, kad aš niekada nesugebėsiu vairuoti? Bet tai sugeba absoliuti dauguma!!! Taip yra ir su siuvimu - iš pradžių reikia šį tą išmokti ir sužinoti. Tada reikia pasitreniruoti. O po to - lavinti įgūdžius praktikoje. Gerai, kad egzamino nereikia laikyti :)  Siuvimas tikrai yra "ne jums", jeigu tikitės, kad be įgūdžių ir pastangų iš po adatos kris nauji rūbai ir aksesuarai :) Iš pradžių tiesiog reikia sau leisti klysti, pradėti nuo paprastų daiktų, pasiryžti taisyti klaidas, kurias prikeverzosite (o taip irgi bus!). Jeigu vis dar manote, kad tai ne jums - siūlau pasižvalgyti po siuvimo forumus ir pamatyti, kiek daug žmonių siūna (Burdafashion ir Burdastyle įvairiomis kalbomis bei Osinka.ru - rusų kalba). Nežinau nei vienos priežasties, kodėl jums turėtų nepavykti, jeigu turite noro procesui ar rezultatams, bei leisite sau mokytis.

Šie mitai yra "pikčiausi". Kitą sykį pratęsiu ir apie kitus.