Siuvimo džiaugsmas grįžta (II)

Ehėj, aš gi jums dar nepasakojau apie geriausią šios vasaros suknelę ir su jos baigimu galutinai sugrįžusį siuvimo džiaugsmą (tiems, kurie dar mena šį epizodą..). Taigi, kaip suprantate, tai jau vyko prieš kurį laiką. Tačiau kaip ir daugumos mano įrašų atveju - pritrūkstu geresnės kokybės foto, ir tai mane stabdo nuo operatyvaus publikavimosi...

O buvo taip: švelniai persikinės spalvos trikotažas, kaip aš sakau, "žiūrėjo į mane, o aš žiūrėjau į jį" nuo pat įėjimo į audinių parduotuvę. Negalėjau jo nepirkti - nežinojau dar net kam, bet nepirkti negalėjau. Paėmiau kažkiek "iš akies", ir grįžusi namo jau puoliau svajoti. Ir ką - išsvajojau štai tokią suknelę: viršus kaip palaidinės, apačioje kliošas (puskliošis, teisybės dėlei. Nors šiaip tai nesu tikra, kaip ten tiksliai skaičiuojasi tos "saulutės"). Kadangi mano kolekcijoje jau prikaupta įvairiausių iškarpų, viršutinei suknelės daliai tiesiog panaudojau vieną iš jų. Apačioje kirpau pagal tokį principą bet persiskaičiavau pagal savo norus:

Ir gavosi štai taip:

Šiek tiek nerimavau dėl vieno dalyko - ne visai teisingai sukirpau audinį (užsimiršau ir atkirpau tiesiai nuo audinio krašto), todėl vienoje detalės pusėje trikotažo akutės gavosi stačios, kitoje - gulsčios. Maža to, kad labai norint tai šiek tiek matosi, bijojau, kad tai pakenks kritimui ir tada tai jau tikrai bus "kaput".. Na, bet taip neįvyko, viskas gavosi gerai :) Sijono liemens suraukimą dariau pagal metodą, kurį kažkada jau jums rodžiau (ČIA):

Ir finalas štai toks:

Dėl paprastumo tikrai rekomenduoju bet kuriam pradedančiajam! :)

Overlokas arba krašto apmėtymo mašina (serger, overlocker)

Netruko pasklisti žinia apie mano laimingiausią siuvimo dieną ir naują pirkinį, apie kurį kreizėjau pastaruosius kelerius metus, bet vis nesiryžau įsigyti.
Štai ir jis

Likau labai patenkinta KoLiz (http://janome.lt/cont.htm) aptarnavimu - beveik valandą laiko konsultavo, rodė ir atsakė į visus klausimus bei netgi gavau siuvimo apskritai patarimų. Kas nustebino išties maloniai - kad kol kalbėjome, demonstruojamas modelis visą laiką buvo naudojamas - su įvairiais audinių pavyzdžiais ir paaiškinimais. Tiesą sakant, jau seniai mačiau žmonių, kurie su tokia energija dirbtų savo darbą ir taip jį išmanytų bei mėgtų! Nors pati parduotuvė nėra labai didelė (kaip ir pasirinkimas), tačiau apsilankyti tikrai verta. Yra galimybė įsigyti lizingu. Žodžiu, likau labai maloniai nustebinta ir visiems tikrai rekomenduoju.

Vos išpakavusi savo pirkinį čiupau bandyti su tokia energija, kad net dūmai rūko :) Tačiau nepaisant išsamios konsultacijos, instrukciją visgi teko išsinagrinėti. Kaip ir dažnai pasitaiko siuvime - tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo nepaprastai sudėtinga, paaiškėja, kad nėra taip ir baisu. Nesiginčysiu - overlokas žymiai sudėtingesnis nei paprasta siuvamoji, tačiau kaip ir visi masiniam naudojimui sukurti produktai - labai pritaikyta paprastam "susišnekėjimui".
Tiems, kam niekada neteko susidurti su overloku, trumpai pasakysiu, kad tai nėra pakaitalas siuvimo mašinai, nes jo konstrukcija ir funkcijos yra visai kitokios (teoriškai yra keli siuvimo mašinų modeliai, kur jis būtų integruotas, tačiau kaip ir visuomet būna su tokiais sumiksuotais produktais - nuo to kenčia ir kaina, ir kokybė). Taigi, overlokas iš esmės yra trikotažo siuvimo - apdailos atlikimo mašina, kuri pjauna audinio kraštą. Kol dar nesu išsamiai jos išsinagrinėjusi, pasakysiu tik tiek, kad ji daro siaurus ir plačius apmėtymo kraštelius, maždaug tokius:

Atrodytų (o ir man dar neseniai taip atrodė) - už ką mokėti tokias keturženkles sumas (na, mano atveju dar triženklė :) ), jeigu visą apdailą galima pasidaryti su paprastu zigzagu??? Bet tai netiesa! Kiekvienam reikėtų pamatyti, ką ji padaro su trikotažu (netgi pačiu bjauriausiu siūti) - suteikia jam formą, tvirtumą, o siuviniui - taisyklingumą. Ir kai iš karto pjaunamas kraštas, gaunasi daug gražiau ir greičiau. Trikotažo siuvimą tai pakylėja bent per kelis laiptelius į aukštesnį lygį! Ta nauja siuvimo patirtis tikrai apdovanoja profesionalesniu siuvimo pojūčiu. Todėl kaip skeptikas, dvejus metus nuoširdžiai abejojęs "ar reikia" ir "ar naudinga", atsakau visiems kitiems skeptikams - jeigu tik yra galimybė - išbandykite, ir jeigu tik yra galimybė - įsigykite. Man užteko vienos dienos ir vieno siuvinio, kad pradėčiau savęs klausti - o kodėl ir kaip aš be to išgyvenau pastaruosius kelerius savo siuvimo metus.

Linkiu visiems naujų džiugių atradimų!

Trumpai apie sagas ir kilpas

Jau kuris laikas rezgu šio įrašo mintį - tema visai nedidelė, tačiau labai naudinga. Turiu gerų pavyzdžių, kaip mašinos pačios pasufleruoja pradedantiems siuvėjams šių įvykių eigą, tačiau kartais nedrąsu eksperimentuoti, nes trūksta aiškumo. Taigi, kas per dyvas tos sagų kilpos?

Jas padaryti sugeba kiekviena ne visai primityvi siuvimo mašina, tiesiog ieškokit ant jos apatinio ir viršutinio ratukų štai tokių ženklų:

Nustatykite ant raudonos kilpos (kur 0 raudona kilpa ir 1, foto dešinėje) bei ant vieneto (raudonai paryškinta kairė stačiakampio pusė, foto kairėje).

Dar jums prireiks ir specialios pėdelės, kiek teko susidurti, daugumos gamintojų ji įtraukta į standartinę mašinų komplektaciją ir atrodo maždaug taip:

Ją reikia prikabinti pėdelės vietoje (pasikelia maža svirtelė ir pėdutė nukris, tada ant to geležiuko pakabinkite kilpų pėdelę).

Ir tai, patikėkit, buvo sunkioji dalis :) Ant audinio pasižymėkite vietas, kur reikės padaryti kilputes (paprastai žymiu bent keliais mm daugiau nei sagos skersmuo, galite prieš tai pasibandyti kilpą ant "juodraščio" ir patikrinti, kokio ilgio kilpos reikia). Pakiškite audinį po pėdele ir tuo slankiojančiu padu, kuris sužymėtas raudona orientacine liniuote, apimkite visą apsižymėtą kilpą (bet ne daugiau). Kai imsite siūti, adata tankiu zigzagu pradės formuoti kairę kilpos pusę, o kai prieisite prie kilpos (pėdelės) apačios, sustokite (geriau tuo metu, kai adata nusileidusi į audinį) ir tiesiog perjunkite į 2 (žr. kairį paveiksliuką viršuje, kur parašyta 2-4), - ir tankiu horizontaliu mėtymu suformuos kilpos kraštą (tik neprimakaluokit viso kalno - o taip kartais irgi nutinka :). Nutaikykite, kai adata įsmigs dešinėje, sustokite, perjunkite 3, pabaikite iki pat kilpos (pėdelės) viršaus zigzagu ir tuomet junkite 4 ir pabaikite kilpą iki galo. Pirmą kartą, kai pabandžiau, negalėjau patikėti, kad ŠITAIP paprasta :) Gal tik pirmus kelis kartus verta pasipraktikuoti ant skiautės, nes dažnai nutinka trys bėdos: arba audinys šiek tiek patempiamas ir zigzagas gaunasi "skystas", arba viršuje ir apačioje pasidaro per daug siūlo ir kilpa gaunasi su gumbukais, na, arba kilpa netinka sagai (per didelė ir laisva arba per siaura). Ir dar vienas pastebėjimas - paprastai kilpos ilgiau ir gražiau nepraranda formos, jeigu toje vietoje būna paklijuota šiek tiek flizelino (bet daug ką lemia ir audinys).

Kai jau suformuosite tiek kilpų, kiek reikia, tiesiog prarėžkite skylutes jų viduryje. Aš tam naudoju skustuką arba mažas žirklutes įpjauti, o po to - su paprastomis žirklutėmis prakerpu. Mačiau, kad yra ir specialūs tokie "krapštukai" - bet čia jau kam kaip patinka.

Šis užsiėmimas labai smagus, norisi tų sagų kalnus pridaryti, kai išbandai. Tad linkiu ir jums saguotų kūrinių :)