Ehėj, aš gi jums dar nepasakojau apie geriausią šios vasaros suknelę ir su jos baigimu galutinai sugrįžusį siuvimo džiaugsmą (tiems, kurie dar mena šį epizodą..). Taigi, kaip suprantate, tai jau vyko prieš kurį laiką. Tačiau kaip ir daugumos mano įrašų atveju - pritrūkstu geresnės kokybės foto, ir tai mane stabdo nuo operatyvaus publikavimosi...
O buvo taip: švelniai persikinės spalvos trikotažas, kaip aš sakau, "žiūrėjo į mane, o aš žiūrėjau į jį" nuo pat įėjimo į audinių parduotuvę. Negalėjau jo nepirkti - nežinojau dar net kam, bet nepirkti negalėjau. Paėmiau kažkiek "iš akies", ir grįžusi namo jau puoliau svajoti. Ir ką - išsvajojau štai tokią suknelę: viršus kaip palaidinės, apačioje kliošas (puskliošis, teisybės dėlei. Nors šiaip tai nesu tikra, kaip ten tiksliai skaičiuojasi tos "saulutės"). Kadangi mano kolekcijoje jau prikaupta įvairiausių iškarpų, viršutinei suknelės daliai tiesiog panaudojau vieną iš jų. Apačioje kirpau pagal tokį principą bet persiskaičiavau pagal savo norus:
Ir gavosi štai taip:
Šiek tiek nerimavau dėl vieno dalyko - ne visai teisingai sukirpau audinį (užsimiršau ir atkirpau tiesiai nuo audinio krašto), todėl vienoje detalės pusėje trikotažo akutės gavosi stačios, kitoje - gulsčios. Maža to, kad labai norint tai šiek tiek matosi, bijojau, kad tai pakenks kritimui ir tada tai jau tikrai bus "kaput".. Na, bet taip neįvyko, viskas gavosi gerai :) Sijono liemens suraukimą dariau pagal metodą, kurį kažkada jau jums rodžiau (
ČIA):
Ir finalas štai toks:
Dėl paprastumo tikrai rekomenduoju bet kuriam pradedančiajam! :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą